Fašizmo atgimimas nauju pavidalu. Ką Klausas Švabas kopijuoja iš Miltono Fridmano. Prof. Valentinas Katasonovas

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2021-02-19 06:08:00, skaitė 719, komentavo 3

Fašizmo atgimimas nauju pavidalu. Ką Klausas Švabas kopijuoja iš Miltono Fridmano. Prof. Valentinas Katasonovas

Klausas Švabas „inkliuzyvų kapitalizmą“ supranta kaip socialinį-ekonomikos modelį, kuris „perauga“ egzistuojantį kapitalizmą, tačiau išlieka kapitalizmu.

Egzistuojantis kapitalizmas gimė prieš tris-keturis amžius ir istorijos bėgyje ne kartą keitėsi. XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje, kapitalizmas ėmė peraugti iš laisvos konkurencijos stadijos į monopolistinę stadiją, ką aprašė V.I.Leninas savo darbe „Imperializmas, kaip aukščiausia kapitalizmo stadija“ (1916 m.). ХХ amžiuje vyko valstybės suaugimas su monopolijomis, susidarymas šiuo pagrindu valstybinio-monopolistinio kapitalizmo (VМК). Pirmus du-tris dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo kapitalizmas buvo veikiamas Keinso idėjų ir numatė stiprų valstybės kišimąsi į ekonomiką.

1970-siais metais Keinso idėjas ėmė išstumti ekonominis liberalizmas, kurio pagrindinėmis idėjomis yra: 1) valstybės dalyvavimo ekonomikoje minimizavimas, iškėlimas rinkos mechanizmo, kuris automatiškai reguliuos ūkinį gyvenimą; 2) privataus verslo orientavimas į maksimalizavimą savininkų (akcininkų) pelno, vardan privačių interesų.

Tokio kapitalizmo koncepciją geriausiai suformulavo amerikiečių ekonomistas Miltonas Fridmanas (1912-2006). 1976 metais jam net suteikė Alfredo Nobelio atminimo ekonomikos premija. Fridmanas tiesiai paskelbė tai, ką kiti gėdijosi ištarti: jokios kitos atsakomybės pas verslą, išskyrus savininkų (akcininkų) maksimalaus pelno gavimą, nėra ir negali būti. O visos kalbos apie „socialinę atsakomybę“ - plepalai. Miltonas Fridmanas mėgo kartoti: „Biznio bizniu yra biznis“. Tai labai aiškiai išreikšta jo 1970 metų straipsnyje „Socialine biznio atsakomybe yra pelno auginimas“ (The Social Responsibility of Business is to Increase its Profits).

Praėjus metams po straipsnio pasirodymo Klausas Švabas paskelbė apie Pasaulinio ekonomikos forumo sukūrimą (tuomet jis buvo vadinamas Europos menedžmento forumu). O 1973 metais Švabas paskelbė manifestą, kuriame tvirtino, kad biznio-kompanijos turi ne tik rūpintis pelnais, bet ir dirbti akcininkų interesams. Tai buvo eskizas to, ką paskui imta vadinti „inkliuziniu kapitalizmu“, arba „kapitalizmu visų suinteresuotų pusių“ (stakeholder capitalism).

Švabas sako, kad jeigu „civilizuotas pasaulis“ („civilizuotu“ vadinamas pasaulis be TSRS) padarytų posūkį 1970-siais metais į „inkliuzinio kapitalizmo“ pusę, tai, tikriausiai, dabar ekonomikos padėtis būtų geresnė.

Tačiau neverta sureikšminti prieštaravimus tarp Fridmano ir Švabo, jie ne antagonistai, pas juos tiesiog skirtingi požiūriai į tai, kaip padaryti kapitalizmą efektyviu. O klausimais dėl būdų įtvirtinimo „idealaus“ kapitalizmo jų nuomonės visiškai sutampa.

Miltonas Fridmanas kalba apie „šoko terapiją“. Čia reikia prisiminti paskelbtą 2007 metais Naomi Klein, Kanados žurnalistės ir sociologo (2009 knygą išleido rusų kalba), knygą „Šoko doktrina“: katastrofų kapitalizmo augimas“ (The Shock Doctrine: The Rise of Disaster Capitalism) Šoko doktrina – tai universalus rinkinys būdų, kurių pagalba viršūnės nukreipia, pertvarko visuomenę jiems reikiama kryptimi. Miltonas Fridmanas įnešė nemažą indėlį į šoko technikos doktrinos sukūrimą. Klein lygina Fridmaną su daktaru Donald Ewen Cameron, kuris 50-jų pabaigoje – 60-taisiais CŽV užsakymu vykdė tyrimus su žmonių kankinimu, naudodamas elektrošoką.

Miltono Fridmano šoko terapijos filosofija aprašo tai, kokias manipuliacijas reikia atlikti su „bandomuoju pacientu“ - ekonomika. Pirmiausiai, reikia panaikinti visus įstatymus ir normas, apribojančias kapitalisto laisvę daryti pinigus, kaupti kapitalą. Antra, reikia privatizuoti kiek nors pelningus valstybinius aktyvus. Antra, kapitalistams reikia panaikinti didelę dalį mokesčių. Tuo pačiu metu turi būti likviduotos visos socialinės programos, finansuojamos šių mokesčių sąskaita.

Prieštaravimai, atsirandantys pas Fridmaną, jo paties neglumina. Pavyzdžiui, panaikinimas įstatymų, trukdančių daryti pinigus, numato, kad reikia panaikinti ir antimonopolinius įstatymus, nes kur monopolija, ten „teisingų“ kainų nėra, o todėl nėra ir laisvosios rinkos.

Nereikia būti profesionaliu ekonomistu, kaip Fridmanas, kad suprasti kas elementaru: jei iš ekonomikos pašalinti valstybę, jos vietą užims monopolijos – trestai, koncernai, sindikatai, karteliai. Būtent juos Fridmanas ir aptarnavo.

Miltono Fridmano ir sadisto Donald Ewen Cameron vardai ne atsitiktinai atsidūrė pas Klein greta, ne atsitiktinai. Tas gydytojas (Cameron) labai primena fašistinį daktarą-sadistą Jozefa Mengele, vykdžiusį bandymus su kaliniais koncentracijos stovyklose. Pagal Cameron metodikas, pažymi Klain, buvo mokomi 80-siais „mirties batalionų“ karininkai Hondūre ir Gvatemaloje. O po 2001 metų rugsėjo 11 įvykių Cameron metodai buvo legalizuoti JAV kaip kovos su terorizmu priemonė.

Paklauskite, kaip galima lyginti Miltoną Fridmaną su Klausu Švabu, kuris kalba apie korporacijų „socialinę atsakomybę“, paisymą interesų visų socialinių grupių, apie būtinybę rūpintis ateities kartomis? Galima.

„Pandemija“, tikina Klausas Švabas, atveria duris į naują epochą. Pirma „inkliuzinis“ kapitalizmas – nauja utopija, kurioje, neva, darbininkai neišmetami iš sąžiningos dalies visuomenės turto gavėjų skaičiaus, įskaitomi į tą skaičių. Klausas Švabas rašo: „Problema išsinchroninimo tarp dviejų grupių (tų, kas priima sprendimus, ir visuomenės), kurio horizontas stipriai skiriasi, yra aštri, ir išspręsti ją pandemijos plotmėje nebus lengva. Šoko greitis ir gylis suteikto skausmo nesuderinamas su politine klausimo puse“. Pažįstamas žodis: šokas! Tai Klauso Švabo lūpomis kalba Miltonas Fridmanas.

Komentuojant kai kuriuos Švabo pasisakymus, Rusijos gynybos ministro patarėjas Andrej Ilnickij straipsnyje „Rusijos ateities geopolitinis pagrindas“ rašo: „Švabas nurodo nesilpninti apribojimų, reikalauja nenutraukti karantino, su kokiu pasipriešinimu jie besusidurtų. Dar daugiau, - pabrėžia Švabas, - pasipriešinimą nepaklusnių reikia slopinti, ir būdų čia kiek tik reikia! Pas nieką neturėtų likti nė mažiausio abejonių šešėlio – apie grįžimą prie normalaus gyvenimo negalima net pagalvoti. To nebus, todėl to negali būti niekada! Švabas – ciniškas, kaip tas sanitaras iš anekdoto - „Daktaras pasakė į morgą – reiškia į morgą!“

Ne atsitiktinai norvegų politologas Polas Steiganas, vertindamas Klauso Švabo„Geat Reset“ planą, pavadino jį „atgaivinimu fašizmo nauju pavidalu“.

https://www.fondsk.ru/news/2021/02/17/v-chem-klaus-shvab-kopiruet-miltona-fridmana-52950.html