R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija

Autorius: Ramūnas Trimakas Šaltinis: http://alkas.lt/2021/01/07/r-t... 2021-01-07 18:34:00, skaitė 512, komentavo 4

R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija

Protestai prie Kapitolijaus 2021 sausio 6 d. | tutby.com nuotr.

Siužetas kartojasi. Priimami politiniai sprendimai yra ne tik mėginimas nuspėti, kur link ateityje pakryps galios balansas, bet ir siekis vienokiu ar kitokiu mastu pasukti jį norima linkme. Chrestomatiniu pavyzdžiu laikytina kaizerinė Vokietija, kuri beviltiškai grūmėsi daugybėje frontų – labiausiai pagarsėjo Europos, tačiau karo teatras driekėsi nuo Afrikos žemyno iki Ramiojo vandenyno salų (vien tik Hermano Filipo Decnerio (Hermann Philipp Detzner) asmenybė ir jo vedamų vokiečių kareivių grupelės kova Naujojoje Gvinėjoje nusipelno mažų mažiausiai atskiro straipsnio apie karo chaosą).

Nežiūrint kruopščiai sustyguoto Alfredo fon Šlifeno plano bei Antrojo Reicho karo mašinos dėtų pastangų, savaime suprantama, kad viskas pasisuko ne taip, kaip buvo numatyta. Beviltiški laikai reikalavo radikalių sprendimų. Vienu tokių sprendimų tapo parama Vladimirui Uljanovui-Leninui. Marksistinis maniakas buvo įsodintas į taip vadinamą „užplombuotą vagoną“ ir išsiųstas aplinkiniais keliais per Vokietiją ir Švediją į Rusijos imperiją. Būtina patikslinti, jog iš tiesų bolševikų perversmininkai, lydimi kaizerinės Vokietijos karininkų, išvyko trimis traukiniais. Pirmojo ešelono pirmajame vagone, būtent kuris ir pelnė „užplombuoto vagono“ pavadinimą, keliavo V. Leninas su žmona, o likusiuose – jo sėbrai.

Kadangi kairuoliškumas ir kretinizmas, tame tarpe moralinis, yra neatsiejami, kvailybės karnavalas prasidėjo nuo pirmos akimirkos. Pirmasis traukinys su taip vadinamais „rusų revoliucionieriais“ turėjo pajudėti iš neutralios teritorijos, o būtent – Šveicarijos Ciuricho miesto stoties. Vieša „paslaptis“, kas tokie išvyksta ir ką jie ketina padaryti, įsiutino ten gyvenusius rusų emigrantus. Kaip prisimena liudininkai, perone susirinko maždaug šimtas įtūžusių ekspatriantų iš tuometinės Rusijos imperijos. Jie garsiai piktinosi „žydų provokatoriais“, sulaipintais į vagonus, skandavo šūkius, kaltindami nacionaline išdavyste ir linkėjo, kad šie būtų pakarti, kai tik pasieks Rusijos teritoriją. Į traukinį sulipusieji neliko skolingi – choru uždainavo „Internacionalą“, po to atliko ištisą repertuarą taip vadinamų „revoliucinių dainų“, pavyzdžiui, „Marselietę“. Kairiojo aktyvo „pageidavimų koncertas“ išvedė iš kantrybės juos prižiūrėjusius vokiečių karininkus. Šie nesitikėjo tokio atviro įžūlumo ir visiško maskuotės nepaisymo. Teko plienine teutonų ranka tildyti dainorėlius.

Ne tik Ciuriche, bet Peterburge ir Maskvoje buvo kuo puikiausiai žinoma, kas tokie „plombuotame vagone“, tiksliau, keliais traukinių sąstatais, atidarda, o taip pat ką jie ketina nuveikti. Apie tai rašė Rusijos spauda, apie tai buvo garsiai kalbama ne vien valdžios koridoriuose. Tačiau neatsirado anei vieno, kuris būtų ėmęsis pritaikyti karo meto įstatymus marksistiniams sektantams. Antrasis Reichas nuosekliai finansavo bolševikus, o kai šie užgrobė valdžią, padėjo jiems ne tik pinigais, bet ir kariniais specialistais bei ginklais, kad pirmuosius mėnesius perversmininkai išsilaikytų valdžioje. Pastarieji netruko „atsimokėti“ savo „geradariams“ ir pasirūpino sukelti kuo didesnį „revoliucinį“ chaosą Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusioje Vokietijoje. Po to, kai 1917 metų balandžio 9 dieną, 15 val. 10 min. iš Ciuricho Šveicarijoje pajudėjo pirmasis bolševikų sąstatas, praėjo visai nedaug (nepilni trys dešimtmečiai) ir pusę Vokietijos buvo okupuota. Kartu su ja į socializmo (tik šįkart jau nebe nacional-, o bolševikinio) sutemas nugramzdinta pusę Europos. Penkis dešimtmečius joje šeimininkavo kairieji marodieriai, prievartautojai ir masiniai žudikai.

Mūsų dienomis, siaučiant iš Kinijos pasklidusiam virusui, ypatingai aktualiai skamba Vinstono Čerčilio žodžiai apie V. Leniną. Britų politikas pastarąjį prilygino maro bacilai, įvežtai kruopščiai užsandarintame vagone.

Džozefas Robinetas „DžoBaidenas buvo įstumtas į valdžios Olimpo viršūnę lygiai taip pat kruopščiai užsandarintame bunkeryje.

Visą JAV prezidento rinkimų kampaniją Džozefas Baidenas uoliai lindėjo gerai izoliuotoje požeminėje slaptavietėje, vengė pasirodyti visuomenei, o ypač išsisukinėjo nuo viešų debatų. Tuo tarpu „progresyvi“, „liberali“ ir visaip kitaip prisitaikėliškai konformistinė vadinamoji „žiniasklaida“, podraug su socialinėmis platformomis, jį šlovino bei pateikė kaip atsakingumo, pilietinio sąmoningumo ir rūpinimosi kitais, visų pirma jų sveikata, etaloną[1]. Kairuoliška melasklaida vieningu frontu puolė JAV prezidentą Donaldą Trampą. Tiesą sakant, nenuilstamai tai darė visus ketverius jo kadencijos metus, šmeiždama ir juodindama. Pavydėtinai reguliariai išplaukdavo stulbinantys kompromatai apie Baidenų šeimynėlės nusikalstamas veikas nuo Ukrainos iki Kinijos, apie ką nedelsiant JAV konformistinė „žiniasklaida“ ne tik neprasižiodavo, bet liepdavo užsičiaupti ir tildydama užpjudydavo bet ką, kas tik išdrįsdavo pasiteirauti, o kas gi čia vyksta. Kodėl būtent dabar šie „žurnalistais“ save vadinantieji kairiųjų pažiūrų politrukai, versdamiesi kūliais, pragydo apie Džo Baideno sūnų Hanterį? Kas gyveno sovietinės okupacijos metais, tas puikiai prisimena, kokia lanksti yra „generalinė partijos linija“ ir kas nutinka tuos, kurie nespėja laiku susiorientuoti. „Išrinktajam“ prezidentu būtina priminti, kas jis toks, kam skolingas ir kas jį laiko už trumpo pavadžio.

Bolševikinio chaoso, melagysčių ir rinkimų falsifikacijų įkarštyje akivaizdžiai pasimatė sistemos trūkumai ir problemos, kurias būtina taisyti ir spręsti. Vietoje to, kairuolišką „darbotvarkę“ siekianti įgyvendinti amerikietiško isteblišmeto dalis liepė užverti žabtus ir daryti, kas liepiama. Be abejo, vis labiau stiprėja balsai tų, kurie nenori prisidėti prie savo valstybės sužludymo. Juo labiau, kad JAV Lavonidu Iljičiumi Brežnevu paskirtas Džo Baidenas politiniu požiūriu nėra asmenybė politikoje, bet tiesiog funkcija, skirta užtikrinti trečiąją Huseino B. Obamos (Hussein B. Obamos) kadenciją. Kaip greitai Džo Baidenas nesulauks savo „prezidentavimo“ pabaigos (nors kas žino, kol kas „socialistinių reformų“ nenuniokota amerikiečių medicina, tikėtina, padės jam pratraukti keturių metų terminą), kuomet viceprezidente numatyta Kamala Harris perims ne vien realią valdžią, bet ir formalias prezidento pareigas, tėra Vašingtone stebimo „Marlezono baleto“ smulkmenos. Grumtynės užkulisiuose tęsiasi, galimai į politinę sceną prasiveržiančių ir dabartinius griežtai kontroliuojamus choreografijos įgyvendintojus nustumsiančių įvairaus radikalumo kairuoliško repertuaro atlikėjų pavardes nesunku nuspėti.

Demokratų partijos oponentams ypatingą nerimą kelia ne tik JAV demokratų vykdytų falsifikacijų užmojai, valdžios pasisavinimas neslepiant posūkio vis labiau kairėn, atsvarų ir atoveiksmių sistemos valstybėje naikinimas, bet ir komunistinės Kinijos įsitraukimas.

Antai JAV senatorius Tomas Kotonas (Tom Cotton) radijo laidoje „Brian Kilmeade Show“ pastebėjo, jog Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) vadovybė vertina Amerikos korporacijas kaip sau palankius priedėlius prie savo ambasadų bei specialiųjų tarnybų. Pasitelkusi amerikietiškas korporacijas, KLR daro įtaką JAV senatui, centrinei administracijai bei valstijų gubernatoriams. T. Kotonas perspėjo, kad jokie rinkimai JAV, nesvarbu, kuriame valdžios atstovų lygmenyje bevyktų, nėra apsaugoti nuo KLR kišimosi.

Tuo tarpu Beidžinge įsikūrusio Kinijos Renmino universiteto (viena iš Kinijos komunistų partijos „kadrų kalvių“) profesorius, Tarptautinių santykių mokyklos prodekanas Di Dunšenas (翟东升) šių metų lapkričio 28 dieną vieno televizijos transliuoto renginio metu pasakojo apie Volstrytą ir tarptautinę prekybos sistemą. Jo kalbą suskubta ištrinti iš Kinijos socialinių tinklų. Tuo pačiu paslaugiai rūpinasi vakarietiški atitikmenys, apkaltinę siekiančius paskleisti informaciją, neva šie platiną „nepagrįstas“ bei „nepatikrintas“ žinias. Kokia šio erzelio priežastis? Minėtas Kinijos komunistų partijos ekspertas sveikino „Džo Baideną rinkimų pergalės proga“, kadangi taip atgal į valdžią sugrįžta „tradicinis elitas“. Atvirai pasidžiaugė, kad pagaliau pavyks atsikratyti Donaldo Trampo, kurį Kinijos komunistų partijai nesisekė kontroliuoti, mat JAV prezidento su Kinija sukeltas „prekybinis karas“ pridarė daug rūpesčių komunistinei šalies vadovybei [2]. Kaip nurodė profesorius: „Kodėl Kinija ir JAV paprastai sutartdavo dėl įvairių ginčytinų klausimų nuo 1992 iki 2016 metų? Mes viską sutvarkydavome per du mėnesius. Dėl kokios priežasdies? Aš ketinu čia pateikti kai ką sprogstamo. Taip buvo tik dėl to, kad mes turėjome [savo] žmonės pačioje [valdžios] viršūnėje.“ Taip pat jis pridūrė: „Mes turime savo senus draugus, kurie yra pačioje vidinio Amerikos galios ir įtakos rato viršūnėlėje.“ Pasak profesoriaus, D. Trampas yra nepataisomas, juo reikia kuo greičiau atsikratyti, o visos viltys dedamos į Džo Baideną ir gerą Kinijos komunistų partijos valią. Pavyzdžiui, ši „geroji valia“ pasireiškė „padedant“ Džo Baideno sūnui Hanteriui, antai, pervedus į jo fondą atitinkamas pinigų sumas [3].

Nenuostabu, kodėl vakarietiško socialinės platformos, tarkime, „YouTube“, akimirksniu, tik įkėlus, pašalina šią kalbą, o aptikti ją galima nebent alternatyvioje „Rumble“ platformoje. [4] Taip įgyvendinama Kimerikos politika – šį neologizmą pasiūlė Neilas Fergusonas (Niall Ferguson) ir Moricas Šularikas (Moritz Schularick) 2006 metais aprašydami ekonominę dviejų šalių simbiozę (užuomina apie mitinę būtybę chimerą, nors ir teikianti peno apmąstymams, veikiausiai yra atsitiktinė). Tačiau tokia simbiozė padarė ne vien tik poveikį ekonomikai – pradedant JAV prekybos su Kinija deficitu, JAV nacionalinės skolos akumuliavimu ir baigiant milijonų darbo vietų perkėlimu iš JAV į Kiniją – bet ir nulėmė atitinkamą politinę įtaką. Nūdienos korupcijos skandalai JAV yra tik ledkalnio viršūnėlė. Pirmiausiai uoliai rūpinantis komunistinės Kinijos poreikiais, nuosekliai klojami JAV vasaliteto pamatai.

Džo Baidenas viešame renginyje familiariai pasakoja apie savo nelegalius darbelius, pavyzdžiui, kaip jis asmeniškai Kijeve spaudė Ukrainos prezidentui Petro Porošenko, liepdamas jam nutraukti Ukrainos generalinės prokuratūros atliekamą tyrimą ir atleisti iš darbo Ukrainos generalinį prokurorą dėl „Burisma“ bylos, į kurią įsivėlęs Dž. Baideno sūnus. Pats Džo Baidenas, netempiamas už liežuvio, urbi et orbi pasipasakojo apie P. Porošenko šoką ir pasipiktinimą, kuomet jis, Dž. Baidenas, pagrasino neskirti vieno milijardo dolerių finansinės paskolos. Apstulbintas P. Porošenko jam aiškino, kad šis nesąs JAV prezidentas, dėl to negali priimti tokių sprendimų, ir tuomet Dž. Baidenas, pasak jo paties, greitai „pastė į vietą“ nesupratingąjį Ukrainos vadovą, pasiūlydamas šiam asmeniškai paskambinti JAV prezidentui… Socialinių platformų nenuoramos vis kelia ir kelia Dž. Baideno žurnalistams ir žiūrovų auditorijai išdėstytą prisipažinimą [5], o „Youtube“ vis ištrina. Tuo tarpu JAV teisėsauga apsimeta akla bei kurčia.

Hanterio Baideno nešiojamo kompiuterio, kuriame aptikta ko tik nori – ir tiesioginiai korupcinių ryšių su Kinija įrodymai, ir nepilnamečių mergaičių pornografiniai vaizdai – epopėja toli gražu nesibaigia. Vis dėlto tai nei kiek nepakenkia Hanterio tėtukui, nors paties Džozefo Robineto „Džo“ Baideno vardas daugiau negu akivaizdžiai puikuojasi garuojančio kompromato krūvoje. Baidenai neneigė, kad nešiojamas kompiuteris, kurio turinys buvo atskleistas plačiajai visuomenei, yra Hanterio nuosavybė. Jie apskritai nesivargino ką nors paneigti. Užtat vieningu melasklaidos frontu, pradedant CNN, baigiant „The New York Times“, buvo užsipultas leidinys, išdrįsęs paviešinti šią informaciją, kurią jie išvadino abejotina ir melaginga. Kas anksčiau žurnalistams buvo ne šiaip sau dėmesio verta istorija, bet žurnalistinės drąsos, padorumo ir pareigos reikalu, dabar paversta pretekstu skaitmeninei banicijai. Periodinis leidinys „The New York Post“, kurio puslapiuose buvo paviešinti įrodymai, buvo suspenduotas socialinių platformų cenzorių. Kompiuterių meistras, kurio taisykloje H. Baidenas pamiršo savo nešiojamą kompiuterį, teisėtai perdavęs įrenginį Federaliniam tyrimų biurui, galų gale buvo priverstas uždaryti savo verslą, išsikraustyti ir net slapstytis dėl grasinų susidoroti. Tikėtina, kad perdavęs duomenų kopijas „The New York Post“ žurnalistams, jis išgelbėjo savo gyvybę. Tik kilusio viešo skandalo dėka reikalai pajudėjo – po mėnesių mėnesius užtrukusios masinės dezinfomacijos kampanijos, H. Baidenas šių metų gruodžio 10 dieną pripažino, kad jo atžvilgiu pradėtas tyrimas [6]. Didžiausias dėmesys skiriamas jo „verslo“ ryšiams su Kinija. Tuo tarpu Džozefas Baidenas pareiškė, jog didžiuojasi savo sūnumi ir atsisako kalbėti apie jo problemas su teisėsauga.

Kaip veikia Kimerikos „teisingumas“ JAV teritorijoje, ilgai neužtruksime įsitikinti.

Tomis pačiomis dienomis ką tik paminėtas Kimerikos „teisingumas“ gariniu volu ritasi kitame Ramiojoje vandenyno pakraštyje. Honkonge leidžiamo antikomunistinio dienraščio „Apple Daily“ savininkas Džimis Laj ( 黎智英), turintis taip pat ir Jungtinės Karalystės pilietybę, buvo suimtas 2020 metų gruodžio 11 dieną, penktadienį – jis apkaltintas pažeidęs naujai priimtą įstatymą dėl „nacionalinio saugumo“. Šis įstatymas, kaip daugybę kitų, skubotai brukamų kinų komunistų partijos, nesilaikant jokių KLR pasirašytų prieš perimant Honkongo valdymą įsipareigojimų, yra šiukštus sutarčių sulaužymas. Oficialiai buvo numatyta „viena šalis, dvi sistemos“, kitaip tariant, Kinijos komunistų partija neturi teisės taikyti žemyninės Kinijos įstatymų Honkonge. Septyniasdešimt trejų metų sulaukęs milijardierius ir visuomeninis veikėjas, matote, išdrįso bendrauti su užsieniečiais, prabilti apie žmogaus teisių pažeidimus. Naujasis įstatymas numato už tokį „prasižengimą“ mažiausiai dešimt metų kalėjimo (t. y. už susitikimą su užsieniečiais ir pokalbį apie blogėjančią padėtį, komunistų vykdomus persekiojimus ir susidorojimus, gresia įkalinimas nuo 10 metų iki gyvos galvos).

Šis pranešimas nėra naujiena nei JAV konjuktūrinei, nei čionykštei Lietuvoje melasklaidai. Kinijos komunistinio režimo nusikaltimai jų nedomina. Kaip ir begalė kitų temų, kaip antai kokios KLR įmonės, susijusios su komunistiniu režimu ir besąlygiškai paklūstančios „Guoanbu“ (paprasčiau tariant, totalitarinio režimo saugumiečiams), kontroliuoja 5G ryšį. Bet kuris, prasižiojęs apie tai, žaibo greitumu bus užpjudytas klusniais melasklaidos skalikais ir sulygintas su žemės paviršiumi kaip „sąmokslo teoretikas“. Dar pasirūpins išdeginti „antivakserio“ beigi marazmatiko žymę, nors klausta visai ne apie tai. O apie grėsmę nacionaliniam saugumui ir kodėl ypatingai svarbus naujosios kartos judrusis ryšis paliekamas su komunistiniu režimu susijusiųjų kontrolei. Pakako Donaldui Trampui neleisti „Huawei“ perimti 5G ryšio paslaugų JAV, o taip pat nusistebėti Baltųjų rūmų administracijos atstovams Jungtinės Karalystės sprendimu įsileisti „Huawei“ į savo rinką [7], kaip pasipylė kaltinimai „rasizmu“. Apie tą faktą, kaip naująsias technologijas, perimtas ar tiesiog pavogtas iš tų pačių Vakarų, KLR naudoja įsiskverbti, užvaldyti, paversti priklausomais [8], konformistinė „žiniasklaida“ abiejose Atlanto pusėse verčiau patylės. Komunistinės Kinijos ne tik augantis ekonominis šantažas, bet ir nusikaltimai žmogiškumui, vis labiau agresyvėjantis elgesys bei nebetramdomi geopolitiniai apetitai, pasirodo, nerūpi. Kaip „priešas numeris vienas“ pažymėtas D. Trampas (angl. Orange man bad), o apie kairiuosius bendražygius Kinijoje, apmokančius „revoliucinę“ veiklą Vakarų pasaulyje – šiukštu, nė žodžio.

Tai ne „sąmokslo teorija“, bet sąmokslo praktika. Pakako komunistinės Kinijos tarptautinei technologijų konglomeratą kontroliuojančiai bendrovei „Tencent Holdings Ltd“ sumokėti profesionaliai Šiaurės Amerikos krepšinio lygai NBA pusantro milijardo dolerių už teisę būti „išskirtiniu partneriu“, ir amerikietiškas krepšinis iš karto tapo įrankiu, užtikrinančiu atitinkamos, komunistinei Kinijai palankios „darbotvarkės“, įgyvendinimą [9]. KLR daugianacionalinis konglomeratas „Dalian Wanda Group“ už 2,6 milijardo nusipirko vieną didžiausių JAV kino teatrų tinklą „AMC Entertainment”[10] (beje, tai vienas stambiausių kontraktų, nuosekliai superkant amerikietiškus kino teatrus) ir, kaip nesunku spėti, naujieji savininkai įvedė griežtą tvarką, kokius filmus galima, o kokių negalima rodyti plačiuosiuose ekranuose. Komunistinės cenzūros JAV kino teatruose etalonu tapo faktiškas draudimas rodyti Seto Rogeno (Seth Rogen) ir Evano Goldbergo (Evan Goldberg) politinę veiksmo komediją „Interviu“ (angl. „The Interview“, 2014) – ne, ne apie komunistų valdomą Kiniją, bet jų proto brolius Šiaurės Korėjoje. Kaip JAV kino produkcija paverčiama nuostolinga jos kūrėjams, vien dėl to, kad neįtiko „tongzhi“ (t. y. kinų komunistų „draugams“), pavyzdžiui, kaip šių metų, amerikiečių akimis žiūrint, itin prokinietiška „Mulan“, būtų galima rašyti atskirą straipsnį.

Komunistinės Kinijos finansinių injekcijų išklotinės „The New York Times“ ir kitiems „liberaliems“ beigi visapusiškai „progresyviems leidiniams“ kaip mat sudėlioja į vietas visus atsakymus, kodėl skelbiami tik tokie straipsniai arba rengiamos tik tokios laidos. Taip vadinama JAV teisėsauga klausimų neturi, geriausiu atveju, jeigu bukai išsiduota, kaip Hanterio Baideno atveju, vyks niekur nevedantys “tyrimai”, kurie bus ir vėl sėkmingai sužlugdyti. Tačiau realios problemos prasideda tiems, kurie keliais savo doleriais paremia kritikuojančius demokratų partiją – jau vien Vidaus pajamų tarnybos (angl. IRS, Internal Revenue Service) vykdytas obamidams ideologiškai neįtukusiųjų persekiojimas vertas straipsnių serijos[11]. Tai, kad ši kontora oficialiai pripažino kryptingai persekiojusi konservatyvių pažiūrų žmones ir organizacijas, taip pat atsiprašė dėl savo agresyvios ar net (galimai) suteiktus įgaliojimus viršijančios veikos [12], reikalo esmės nekeičia. Melasklaida abiejose Atlanto vandenyno pusėse net neužsiminė apie tai, o prie šios finansinio teroro praktikos, turint omeny taip vadinamą “Dž. Baideno komandą”, bus grįžta su kaupu atsigriebiant.

Tačiau grįžkime į „įprastas verslo ribas“, kurias taip noriai prisimena Beidžingo ir Vašingtono biurokratinį Golemą aptarnaujantys mandarinai (past.: turimas omeny ne vaisius, bet už nieką neatsakingi, ypatingai korumpuoti ir viską kontroliuoti siekiantys biurokratai). 2020 metais komunistinės Kinijos specialiosios tarnybos, pasitelkusios dirbtinio intelekto algoritmus internete esantiems duomenims analizuoti, siekė išsiaiškinti amerikiečius, likusius prisijungti prie „antifos“ ir BLM (angl. Black Lives Matter) smogikų rengiamų pogromų. Sekėsi jiems neblogai, o kodėl taip sėkmingai pavyko, klausimus užduodantiejii neatsipirks epitetais „fašistai“ ir „rasistai“. Beje, minėtiems potencialiems kairiojo internacionalo „aktyvistams“ siuntinėjamos ne vien tik instrukcijos, kaip efektyviai kurstyti ir palaikyti maištus – tame tarpe naudojant šiuolaikines medijas. Visokiariopai remtos ir pamalonintos JAV kairiosios organizacijos, užgrobiančios ištisus kvartalus. Savaime suprantama, demokratų valdomuose miestuose, remiant ir palaikant demokratų partijos funkcionieriams. Pavyzdžiui, Portlando miesto (Oregono valstijoje) meras Tedas Vileris (Ted Wheeler) užsipuolė federalinius agentus, palaikančius tvarką kairiųjų „aktyvistų“ ir su jais išvien veikiančių kriminalinių atmatų užvaldytame, siaubiamame mieste [13]. Dar daugiau, Portlando meras rodė kelią kairiesiems smogikams, kur dislokuotos federalinės tvarkos palaikymo pajėgos, mat iš visų (galimai ne vien tik) Jungtinių Amerikos Valstijų suvežti smogikai bei riaušininkai nesiorientavo mieste. Tuo tarpu nacionalinės nekompetencijos institucijos vis dar „atlieka tyrimus“.

Tokios ar drauge su jomis vykdytos specialiosios operacijos nėra šių metų naujiena. Jos atliktos jau daugybę kartų. Antai iš Vakarų nudžiautų technologijų dėka komunistinė Kinija pasiekė tokį šnipinėjimo lygį ir mastus, kad sovietų KGB galėtų tik pasvajoti. Pavyzdžiui, 2003 metais kinai pradėjo operaciją „Titano lietus“, kuri su kaupu pasiteisino ir, remiantis įvairiais duomenimis, buvo tęsiama iki 2007 metų[14]. Šios operacijos metu buvo įsilaužta į daugybės JAV valstybės institucijų, tame tarpe atsakingų už šalies saugumą, informacinius tinklus, pagrobta reikšminga informacija. Arba, pavyzdžiui, 2013 metų kibernetinių atakų prieš JAV metu Kinijos specialiosios tarnybos užvaldė 21 milijono JAV valstybės tarnautojų asmenines bylas.

Tad šiomis dienomis vis didesnį atgarsį įgaunanti JAV Atstovų rūmų nario Eriko Suouelo (Eric Swalwell) glaudžių santykių su Kinijos šnipe Kristina Feng (Christine Fang, 方芳) istorija tėra daugelį metų tęsiamos praktikos aidas. Neaišku, kiek slaptos informacijos buvo nutekinta Kinijai, ypač E. Suouelui darbuojantis Žvalgybos komitete. Kadangi šis veikėjas yra demokratų partijos narys, JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nensi Pelosi mūrų stojo ginti bendrapartiečio, pareikšdama, kad šis esą nekaltas. Ir, savaime suprantama, eilinį užsipuolė respublikonus. Jokie argumentai, kad kalbama ne apie partinę priklausomybę ar politines antipatijas, o nacionalinį saugumą, neveikia. Bet kokie įrodymai, pagrindžiantys nusikalstamą veiką, savo šalies išdavystę, priesaikos sulaužymą, yra iš karto atmetami net nesvarstant. Lygiai taip pat kaip ir įrodymai, liudijimai, pačių demokratų atstovų žiopli įkliuvimai rinkimų falsifikavimo epopėjoje.

Nors kantriai kartojama aksioma, kad žmogėdros niekina nuolaidžiautojus, vis tiek krečiamos tos pačios savižudiškos kvailystės. Ko gero išdavystės sąvoka būtų adekvatesnė. Vakarai atidavė Honkongą sudraskyti komunistams, o Džimio Lajaus (Jimmy Lai, 黎智英) atvejis yra dar viena iliustracija iš kasdien vykdomų nesislapstant nusikaltimų sąrašo. KLR atsiųsti statyniai masiškai suiminėja, kankina, įkalina žmones už tai, kad jie reikalauja laikytis to, ką patys komunistinio režimo vadovai įsipareigojo vykdyti. O būtent: išsaugoti ypatingą Honkongo statusą, gerbti žodžio laisvę, netrukdyti politinei veiklai, užtikrinti laisvos žiniasklaidos egzistavimą, leisti veikti nepriklausomiems teismams britų sistemos pavyzdžiu, saugoti privačios nuosavybės neliečiamybę.

Uhano virusas paslaugiai išsiveržė pačiu laiku, pandemija tapo puikia priežastimi įvesti ilgalaikį karantiną Honkonge. Kadangi velnias mėgsta mėtyti savo pėdas ir įkalčius smulkmenose, verta prisiminti tą istorikų patvirtintą faktą, kad taip vadinamas „ispaniškas gripas“ (dar jį Vakarų Europoje vadino „amerikietišku“, Brazilijoje – „vokišku“ ir t. t.), pačiais kukliausiais paskaičiavimais nusinešęs daugiau nei Pirmasis pasaulinis karas, t. y. virš 50 milijonų gyvybių, buvo visai ne „ispaniškas“, o grynaveislinis kinietiškas[15]. Ne vien tik Vakarų pasaulio šalys, bet pasaulio visuomenė daug kartų kreipėsi į komunistinę Kiniją – šalį, sugebėjusią pavogti raketines ir kompiuterines technologijas, nukopijuoti BMW automobilius, o pastaruoju metu savo karo laivynu pranokti jau ir JAV – nors kažką daryti, tramdant išsiveržiančius į pasaulį virusus. Kas beje, vien po Antrojo pasaulinio karo įvyko mažų mažiausiai penkis kartus, tokiu būdu griaunant likusio pasaulio žmonių gyvenimus bei ištisų šalių ekonomikas.

Nederėtų aberacijos painioti su aksioma. Tai, kas sykį kartojasi, pasikartos ir vėl.

Taigi, grįžtant prie Uhano viruso – jo metu pasipylė protestuotojų areštai, iš vietinio parlamento buvo išgyvendinti opozicionieriai. Beje, iki įvedant karantiną Honkonge, kone kasdien protestuoti išeidavo milijonas piliečių. Jie nepadeginėjo automobilių, neplėšė parduotuvių, nežudė policijos pareigūnų. Protestuotojus Honkonge komunistų baudėjai mušė, suiminėjo, kankino, žemino. Šiandien persekiojimai įgauna vis didesnius mastus, o klusnūs toleristai nuo San Francisko ir Sietlo iki Helsinkio ir Vilniaus verčiau baksnos į veidus savo šalių policijos pareigūnams šūkiais „Fuck the police“, kels muštynes prie JAV ambasados – Vilniuje kurios susirasti, atsiprašant, nesugebėjo, teko kam reikia kelią rodyti. Tačiau bijos net žvilgterėti į Kinijos ambasados pusėn.

Kinijos vadovybė, pasidžiaugusi „išrinktuoju“ Džozefu Baidenu, pagrūmojusi „nepolitizuoti viruso klausimo“ ir apsiskelbusi ketinanti grįžti prie „įprastinių abipusiai naudingų tarpusavio santykių su JAV“, jau atvirai grasina karine galia ne tik Taivaniui, bet ir Australijai. Apie kinų provokuojamus susidūrimus pasienyje su Indija ar stumiamus visai ne ekonominius „interesus Arktyje“ net nebepatogu kartotis.

Tuo pačiu taip vadinami „taikūs protestuotojai“ nusiaubia ištisus JAV miestų kvartalus, marodieriauja mosikuodami kairuoliška simbolika, tame tarpe komunistinės Kinijos vėliavomis. Jie degina savo šalių, kaip antai JAV ir Jungtinės Karalystės vėliavas, skanduoja „Mirtis Amerikai“. JAV vienon greton kartu su jais stoja, juos palaiko ir gina demokratų partijos atstovai. Antai taip vadinama Portlando „autonominė zona“ plečiama, ten jau sukauptas solidus ginklų arsenalas „revoliucinei akcijai“, gyventojai šaukiasi pagalbos, prašydami apsaugoti juos nuo įsisiautėjusių kairuolių gaujų, o demokratų partijos vadukai, valdantys miestą, mažina policijos finansavimą ir draudžia imtis griežtų veiksmų prieš „taikius protestuotojus“.

Prie „naujosios kartos“ (liberal)bolševikų, o iš esmės senojo prosovietinio agentūrinio tinklo keliamų kriminalinių orgijų entuziastingai prisideda demokratų partijos atstovai. Pavyzdžiui, tokie kaip Džordžas Gaskonas (Georges Gascon), jau tapęs „progresyvių kairiųjų“ numylėtiniu. Minėtas Los Andželo apygardos įgaliotinis, sekdamas „kairiaisiais idealais“, ėmėsi persekioti policininkus, kaip antai, dėl ginklo panaudojimo savigynos tikslais tarnybos metu; ketina iš kalėjimų paleisti nusikaltėlius, tame tarpe itin pavojingus; nebetaikyti įkalinimo bausmės gaujų nariams už nusikalstamas veikas, taip pat šiems panaudojus šaunamuosius ginklus. O mirties bausmę už ypatingai sunkius nusikaltimus jis pavadino „rasistine“[16].

Kairysis JAV aktyvas, nekantriai besistumdantis už amerikietiško Brežnevo-Baideno politinės iškamšos, skuba skelbti „didžiąją kapitalizmo perkrovą“. Į politinę areną grąžintos figūros leidžia kalbėti nebent apie nuoseklų asmeninių laisvių ir respublikos likvidavimą. Kaip kadaise Hileris Belokas (Hilaire Belloc) nurodė: „Laisvė turi tik vieną alternatyvą – jos gali nebūti. Arba žmogus yra laisvas savo noru imtis ar nesiimti darbo, arba valstybė teisinėmis priemonėmis verčia jį dirbti. Pirmuoju atveju jis yra laisvas žmogus, antruoju – vergas. Taigi, kiek tai liečia laisvės veiksnį, neturime galimybės rinktis iš daugybės sprendimų, galime tik vietoje laisvės įvesti vergovę. Toks sprendimas – atviras, skubus ir sąmoningas vergovės atkūrimas – tikrai išspręstų kapitalizmo sukeltas problemas. Veiksmingais reglamentais jis garantuotų beturčiams pragyvenimą ir saugumą.“ [17]

Nūdienos padėtis dalies JAV isteblišmento matoma kaip puiki galimybė įgyvendinti permainas, po kurių JAV pasikeistų nebeatpažįstamai. Demokratų partijos kritikai gali klausinėti kiek tik jiems telpa, kodėl socializmas, iki tol niekur ir niekada sėkmingai neveikęs, ūmiai turėtų būtent dabar pradėti gerai funkcionuoti? [18] Atsakymas kuo puikiausiai žinomas ganėtinai senai: „[…] žmonės, siekiantys kolektyvizmo arba socializmo kaip vaisto nuo kapitalizmo blogybių, pasijunta artėjantys ne link kolektyvistinės, o link vergovinės valstybės. […] Tokiam žmogui vergovinė valstybė nėra tikslas savaime, o greičiau pakenčiama jos kolektyvistinės valstybės idealo alternatyva. Palankiai žiūrėdamas į šią alternatyvą, jis visiškai pasiruošęs ją priimti. […] Toks vadinamas „socialistas“ prisideda prie vergovinės valstybės atkūrimo ne per apsirikimą. Jis yra jos autorius. Jis džiaugiasi jos gimimu. Jis numato savo įtaką jos ateičiai.“ [19] Asmeninis valdžios godulys, narcisizmas ir kosminių užmojų niekšybė, kairiosios ideologijos adeptų dauginama geometrine progresija. Kaip jau nutiko leninų užgrobtoje Rusijoje, pol potų Kambodžoje ar ortegų Nikaragvoje.

Markizas Pjeras Simonas de Laplasas, be visų jį išgarsinusių nuopelnų, buvo dar ir vienas iš tikimybių teorijos kūrėjų. 1814 metais jis aprašė įsivaizduotą antgamtinę būtybę. Ši „demoniška“ esybė, bet kurį mūsų pasaulio egzistencijos akimirksnį, atmindama kiekvienos mūsų Visatos menkiausios dalelytės padėtį laike ir erdvėje, taip pat jų greitį, kuo puikiausiai žino ištisos Visatos, kaip ir atskirų jos fragmentų, evoliuciją ne tik praeityje, bet ir ateityje. Jeigu teoriškai kalbėti nūdienos sąvokomis, minėtas „demonas“ būtų ne visai „superkompiuteris“, tačiau apie tai atskira kalba. Reikalo esmė kur kas paprastesnė.

Nereikia Laplaso „demonų“, kad atsiminti arba iš anksto įtarti įvyksiant pačius paprasčiausius dalykus. Pavyzdžiui, jog sovietiniai čekistai mirties konvejeryje kontrolinius šūvius pasmerktiesiems dalins dar carinės Rusijos Belgijoje užsakytais ir galiausiai sovietų Tuloje masiškai gamintais „naganais“. Neverta klausytis ką tik įvardinto „demono“ kuždesių, juk ir taip aišku, kad „marksistinis“ ir „ekologinis“ raudonųjų khmerų „projektas“ (tarp kitko, išliaupsintas kairiosios profesūro Sorbonoje apgintų disertacijų pavidalais – po išklausytų pagyrų, netrukus buvo pereita prie konkrečių darbų) Kambodžoje baigsis kelių milijonų nužudymu. Daugybę žmonių tiesiog bus bukaprotiškai uždaužyti kauptukais, nes net sumautų „naganų“ pritrūko.

Ir be markizo Laplaso pasiūlytos protų mankštos ateitis kuo puikiausiai atspindi praeitį. Socialistinė „utopijos“ jau keturis tūkstančius metu baigiasi vienodai blogai. Vieni pirmųjų tai savo kailiu patyrė šumerai. Kaip dabar pareikštų tūlas kairuolis politrukas – „socialistinio eksperimento metu“ Tarpupyje. Suklijuotos molinių lentelių duženos ir kitokie archeologinių kasinėjimų įrodymai pateikia vaizdus, analogiškus Sovietų Sąjungai ar šiuolaikinei Venesuelai. Visiškas ekonomikos pajungimas valstybei, centralizuotas darbo užduočių ir maisto racionų paskirstymas, totalinė visa ko apskaita ir kontrolė, nusitaikius net į kiekvieno individo asmeninį gyvenimą, biurokratijos visagalybė ir stulbinamų užmojų korupcija pramaišiui su nekompetencija. Iš to išplaukianti neišvengiama sistemos degradacija, galiausiai valstybės ar net ištisos civilizacijos vidinis kolapsas susidūrus su bent kiek rimtesniu iššūkiu.

Sovietų Sąjunga ilgus dešimtmečius vykdė plačių užmojų ardomąją ir dezinformacinę veiklą JAV teritorijoje, pavyzdžiui: „[…] nuo Šaltojo karo laikų tebeveikianti KGB dezinformacijos mašina, daugiau kaip keturiasdešimt metų naudota vykdyti antiamerikietiškas operacijas, skirtas Kremliaus „didžiausiam priešui“ diskredituoti.“ [20] Niekur ši sistema neišnyko – tų pačių leidinių tos pačios antraštės, ta pati profesūra nepajudinamose pozicijose universitetuose, tie patys „naudingi idiotai“ politinėse partijose, kaip ir juodmarškiniai smogikai respublikos miestų gatvėse. Tik istorinio teisingumo dėlei derėtų pastebėti, jog veikė ši sistema, palaipsniui plečiama, jau nuo pat pirmųjų bolševikų perversmo įvykdytų dienų. Ir ne vien džonai ridai reiškėsi savo šeimininkų naudai. Tačiau sovietai, kad ir kaip stengėsi prasiskverbti ir užvaldyti JAV politinį, ekonominį, akademinį, kultūrinį ir t. t. gyvenimą, nesugebėjo sukurti nūdienos Kimerikos atitikmens.

JAV užsitęsusių ginčų, palaipsniui peraugančių į gilėjančią nesantaiką, neramumų ir riaušių, politikos, paliekančios vis mažiau galimybių pasiekti tarpusavio susitarimą, dūmų bei pelenų fone ryškėja Kinijos kolosas. D. Trampas ir jo pasekėjai tapo netikėtumo faktoriumi (toks reiškinys, kurio buvo neįmanoma numatyti, dar vadinamas „juodąja gulbe“, angl. black swan) gerai parengtai ir ilgai įgyvendintai „didžiosios transformacijos“ procedūrai. Daroma viskas, kad pašalinti šį dirgiklį ir grįžti prie įprastinės bendrų Kimerikos reikalų rutinos.

O JAV valdžios institucijų ir teismų sprendimus, kaip antai, atmetant ieškinius dėl rinkimų rezultatų klastojimų net jų nesvarsčius, neva dėl bendro labo ir santarvės, komunistinė Kinija supranta kaip nuolankumo ir pasidavimo jos įtakai signalus.

Vis dėlto, nėra reikalo kreiptis į Laplaso demoną. Ateitis daugiau negu akivaizdi be jo paaiškinimų.

Nuorodos:

[1] Marc Caputo, Christopher Cadelago. Dems warm to Biden’s bunker strategy. Since the former veep launched his stay-at-home campaign, his lead has grown to double-digits in national polls. Politico, 06.24.2020. https://www.politico.com/news/2020/06/24/dems-warm-to-bidens-bunker-strategy-338853

[2] Frank Chung. Chinese professor boasts about Beijing’s influence in ‘America’s core inner circle’, hails Biden victory. News.com.au, December 10, 2020. https://www.news.com.au/world/north-america/us-politics/chinese-professor-boasts-about-beijings-influence-in-americas-core-inner-circle-hails-biden-victory/news-story/8627da8b369ffc569791393649e0df2e

[3] Išverstą į anglų kalbą viešą pasisakymą galima rasti internete: https://www.jenniferzengblog.com/home/opening-up-financial-sector-as-goodwill-to-biden-as-we-cant-fix-trump-via-wall-street

[4] https://rumble.com/vbojf1-cp-expert-opening-up-financial-sector-as-goodwill-to-biden-as-we-cant-fix-t.html

[5] https://www.youtube.com/watch?v=rnIPw_Who7E&feature=emb_logo

[6] Evan Perez, Pamela Brown. Federal criminal investigation into Hunter Biden focuses on his business dealings in China, CNN, December 10, 2020. https://edition.cnn.com/2020/12/09/politics/hunter-biden-tax-investigtation/index.html

[7] Ken Dilanian. Does China’s Huawei really pose a threat to national security? NBC News, January 28, 2020. https://www.nbcnews.com/politics/national-security/does-china-s-huawei-really-pose-threat-national-security-n1124746

[8] Kadri Kaska, Henrik Beckvard and Tomáš Minárik. Huawei, 5G and China as a Security Threat. NATO Cooperative Cyber Defence Centre of Excellence, Tallinn, 2019, 26 p. Taip pat galima rasti internete: https://ccdcoe.org/uploads/2019/03/CCDCOE-Huawei-2019-03-28-FINAL.pdf

[9] Jeff Zillgitt, Mark Medina. As impasse over pro-Hong Kong tweet simmers, what’s at stake for the NBA in China? USA Today, 09.10.2019. https://eu.usatoday.com/story/sports/nba/2019/10/09/nba-china-hong-kong-whats-at-stake/3912447002/

[10] Terril Yue Jones, Denny Thomas. China’s Wanda to buy U.S. cinema chain AMC for $2.6 billion. Reuters, May 21, 2012. https://www.reuters.com/article/us-amcentertainment-idUSBRE84K03K20120521

[11] John Hayward. Emails show IRS persecution of conservatives came from Washington. Human Events, May 15, 2014. https://humanevents.com/2014/05/15/smoking-gun-emails-show-irs-persecution-of-conservatives-was-directed-from-washington/

[12] Peter Overby. IRS Apologizes For Aggressive Scrutiny Of Conservative Groups. NPR, October 27, 2017. https://www.npr.org/2017/10/27/560308997/irs-apologizes-for-aggressive-scrutiny-of-conservative-groups?t=1608572202297

[13] Portland protests: Mayor demands federal officers leave city. BBC, 20 july, 2020. https://www.bbc.com/news/world-us-canada-53466718

[14] https://www.cfr.org/cyber-operations/titan-rain

[15] Dan Vergano. 1918 Flu Pandemic That Killed 50 Million Originated in China, Historians Say. National Geographic, January 24, 2014. https://www.nationalgeographic.com/news/2014/1/140123-spanish-flu-1918-china-origins-pandemic-science-health/

[16] Eric Leonard. Newly Elected Los Angeles County District Attorney Explains Plans for Justice Reform. NBC Los Angeles, December 8, 2020. https://www.nbclosangeles.com/investigations/newly-elected-los-angeles-county-district-attorney-justice-reform-george-gascon/2479104/

Brakkton Booker. George Gascón Implements Sweeping Changes To Los Angeles District Attorney’s Office. NPR, December 8, 2020. https://www.npr.org/2020/12/08/944396495/george-gascon-implements-sweeping-changes-to-los-angeles-district-attorneys-offi?t=1607819017746

[17] Hilaire Belloc. Vergovinė valstybė. Vilnius: Margi raštai, 2010, p. 96.

[18] Dinesh D’Souza. United States of Socialism. All Points Books, 2020, 304 p.

[19] Hilaire Belloc. Vergovinė valstybė, p. 110-116.

[20] Ion Mihai Pacepa. Dezinformacija. Vilnius: Briedis, 2018, p. 326.