Kaliningradas ir Baltarusija gali lengvai apsieiti be BRELL. Ar tai pavyks Lietuvai?

Autorius: Borisas Marcinkevičius Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-09-15 18:18:00, skaitė 389, komentavo 2

Kaliningradas ir Baltarusija gali lengvai apsieiti be BRELL. Ar tai pavyks Lietuvai?

Prieš pusantro dešimtmečio Baltijos šalys tapo Europos Sąjungos dalimi, tačiau bėgant metams Europos energetikai negalėjo pasiūlyti nieko racionalesnio ir ekonomiškai pagrįstesnio

Sutartis dėl Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos energetikos sistemų sinchronizavimo buvo pasirašyta 2001 metų vasario 7 dieną, tad visai ne už kalnų sukaktuvės — 20 metų BRELL žiedui. Bet ne taip lengva nuspėti, ar bus galima švęsti jubiliejų, atsižvelgiant į viską, kas vyksta pačioje Baltarusijoje, ir į tai, kaip Estija, Latvija ir Lietuva elgiasi jos atžvilgiu.

Naujo šimtmečio pradžioje šiaurės vakarų TSRS BES (bendros energetikos sistemos) regione atsiradusi tokia graži santrumpa nepakeitė pagrindinio dalyko — kaip ir anksčiau, BRELL užtikrino patikimą energijos tiekimą buvusių tarybų socialistinių respublikų gyventojams ir pramonei.

Žodis "socialistinis" nėra nostalgijos demonstravimas dėl praeities, tai priminimas, kad planuojant ir kuriant TSRS BES, energetikos inžinieriams, turintiems privačią žemę, nebuvo jokių problemų. Būtent dėl ​​šios priežasties elektros inžinieriams buvo kuo efektyviau parinktos vietos elektros linijoms ir pastotėms. Įrodymas, kad taip buvo, yra pats faktas, kad BRELL egzistavo ir veikė.

Prieš pusantro dešimtmečio Baltijos šalys tapo Europos Sąjungos dalimi, tačiau bėgant metams Europos energetikai negalėjo pasiūlyti nieko racionalesnio ir ekonomiškai pagrįstesnio. 2018 metų vasarą Europos Komisija ir Estijos, Latvijos ir Lietuvos vadovai pasirašė memorandumą dėl Baltijos energetikos sistemų pasitraukimo iš BRELL, tačiau ne veltui šis dokumentas buvo pavadintas politiniu susitarimu: šiame memorandume nėra nė žodžio apie energetikos ir ekonomikos poreikius, tai yra dar vienas bandymas politines preferencijas iškelti aukščiau ekonominio pagrįstumo.

Aukščiausias BRELL organas yra jo komitetas, kuriame nėra politikų, jame dirba tik valstybinių energetikos bendrovių atstovai. Profesionalai užtikrintai randa bendrą kalbą, nes jų užduočių spektras nepasikeitė — gyventojai ir pramonė turi būti patikimai aprūpinti elektra bet kuriuo metų laiku ar paros metu, nepaisant stichinių nelaimių ar kokių nors techninių problemų. Problemų buvo apstu — pavyzdžiui, visiškas Ignalinos AE atominių reaktorių išjungimas Lietuvos politikų nurodymu 2009 metais buvo labai rimtas BRELL išbandymas, išlaikyti energijos žiedo pusiausvyrą nebuvo lengva. Energetikos inžinieriai susitvarkė daugiausia dėl to, kad ponai politikai nesikišo į BRELL komiteto darbą.

BRELL avariniai rezervai

Nors Europos politikų ir energetikos specialistų "pasauliai" liečia vienas kitą, jie vienas nuo kito skiriasi radikaliai: politikams svarbu daryti įtaką juos renkantiems rinkėjams, energetikos specialistams svarbu, kad visuose butuose, namuose ir pastatuose būtų šviesu, žiemą būtų šilta, o vasarą — nelabai tvanku. Po to, kai Baltijos šalių politikai pasirašė susitarimą dėl išstojimo iš BRELL, savo nuomonę turėjo ir Baltijos šalių energetikos inžinieriai — jie oficialiai paprašė savo kolegų iš Rusijos ir Baltarusijos numatyti techninę galimybę išsaugoti tarpvalstybines perdavimo linijas.

Taip, ES viduje Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetikos sistemos vadinamos regionine energetikos grupe BALTSO. Taip, prekyba elektra Baltijos šalyse vyksta pagal "Nord Pool" energijos biržos taisykles (diena iš dienos aukciono tvarka). Tačiau nei BALTSO, nei "Nord Pool" nepadeda užtikrinti Baltijos šalių energetikos sistemų stabilumo. Šių asociacijų taisyklės nenumato abipusės pagalbos nelaimingų atsitikimų, staigaus paklausos padidėjimo atveju, o BRELL nuostatuose, kaip kažkada TSRS BES, tai buvo numatyta.

BRELL nariai iškart po energijos žiedo sukūrimo pasirašė penkiašalį susitarimą dėl standartinio avarinio energijos rezervo priežiūros ir naudojimo ir reguliariai pratęsė jo galiojimą (paskutinį kartą — 2014 metais). Nesigilindama į technines detales, kiekviena iš penkių šalių savo energijos sistemose laikė rezerve 100 megavatų pajėgumus ekstremalių situacijų atvejams.

Bet, deja, dabar tenka vartoti būtojo laiko veiksmažodžius. 2020 metų rugpjūčio 26 dieną Lietuvos Respublikos energetikos sistemos operatorius "LitGrid" oficialiai pranešė BRELL partneriams, kad nuo 2021 metų sausio 1 dienos Lietuva pasitraukia iš susitarimo dėl avarinių rezervų pajėgumų. Šio sprendimo iniciatorius buvo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, manantis, kad tai geriausias būdas kovoti su Baltarusijos atominės elektrinės, kurią Lietuva laiko "pavojinga", paleidimu.

Lietuvos politikų nedomina tai, kad TATENA ir kitos branduolinę energetiką kontroliuojančios tarptautinės organizacijos, atlikusios daugybę patikrinimų, bandymų, BelAE nenustatė jokio pavojaus. Jėgos agregatai, pagrįsti novatoriškais VVER-1200 kartos 3+ reaktoriais, yra geriausi, kurie šiuo metu egzistuoja pasaulio branduoliniame projekte. Baltarusijos valstybinių reguliavimo institucijų pastebimas kruopštumas įgyvendinant visas saugos priemones yra garantija, kad Astrave statoma saugiausia atominė elektrinė per visą pramonės egzistavimo ir plėtros laikotarpį.

Žinoma, Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė, turi teisę priimti bet kokius sprendimus dėl savo energetinės sistemos veikimo, tačiau tai netrukdo įvertinti padaryto žingsnio pasekmių.

BRELL perspektyvos po 2021 metų sausio 1 dienos

Sutartį dėl rezervinių avarinių pajėgumų pasirašė penki BRELL dalyviai, vienos iš šalių pasitraukimas reiškia šios sutarties nutraukimą — nuo sausio 1 dienos, nebent bus priimtas kitas sprendimas, BRELL liks be rezervinių pajėgumų. BRELL valstybių narių sistemos operatoriai gali sudaryti ir pasirašyti dvišalius, trišalius susitarimus, tačiau bet kokiu atveju jie nebeveiks visame BRELL žiede.

Be to, verta pagalvoti, kad 2019 metais nebuvo tiesioginių elektros energijos tiekimų iš Rusijos į Estiją ir Latviją. Pristatymai buvo atlikti tik remiantis Rusijos valstybinės įmonės "InterRAO" ir Lietuvos bendrovės "InterRAO Lietuva" sutartimi, techniškai — dviem būdais: 1) per tarpvalstybinius susisiekimus Kaliningrado sritis–Lietuva ir 2) tranzitu per jungtis tarp Rusijos ir Baltarusijos bei tarp Baltarusijos ir Lietuvos.

Nuo sausio 1 dienos 2-asis variantas neįmanomas, nes Lietuva atsisako pirkti Baltarusijoje pagamintą elektrą, tuo pažeisdama atviros konkurencijos taisykles tiek pačios Baltarusijos, tiek Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės atžvilgiu. Todėl Rusija praranda visas technines galimybes tiekti elektrą visoms trims Baltijos respublikoms, išskyrus tiekimą iš Kaliningrado srities teritorijos.

Bet mūsų europinis ekskavatas niekada nebuvo BRELL dalis, nors Kaliningrado srities energetikos sistemos saugumas dar visai neseniai reikalavo nenutrūkstamo šio žiedo veikimo: regionui nepakako savo elektros energijos gamybos, jo tiekimas iš pagrindinės Rusijos teritorijos vyko tranzitu per Lietuvą. Tačiau 2018 metais Kaliningrado srityje iš karto buvo pradėtos eksploatuoti trys naujos elektrinės; 2020 m. pradedama palaipsniui pradėti eksploatuoti papildomus rezervinius "Primorskaya GRES" elektrinius blokus.

Izoliuoto Kaliningrado elektros sistemos veikimo bandymai buvo atlikti du kartus, abu kartus rezultatai buvo teigiami, tai yra, regiono energetinis saugumas nebepriklauso nuo Lietuvos vadovybės veiksmų, kuriuos nepaprastai sunku pavadinti konstruktyviais. Visų Kaliningrado srities jėgainių įrengti pajėgumai ne tik visiškai padengia visą esamą poreikį, bet ir visiškai leidžia tiekti elektrą Lietuvai — jei "InterRAO" ir "InterRAO Lietuva" sutartis bus pratęsta po 2021 metų sausio 1 dienos.

Dėl visų pastarųjų įvykių darytinos dvi išvados. Nuo 2021 metų sausio 1 dienos Rusija ir Baltarusija nėra suinteresuotos tolesniu BRELL egzistavimu. Nei Rusija, nei Baltarusija negali tiekti elektros energijos visoms trims Baltijos šalims, išskyrus tą, kuri gaminama Kaliningrado srityje, kuri nėra BRELL dalis. Nuo sausio 1 dienos susitarimas dėl avarinių pajėgumų visoje BRELL nutraukiamas, o jei ši išlyga pasirodys reikalinga Rusijai ir Baltarusijai, šalys šias problemas gali išspręsti pačios, nedalyvaujant Estijai, Latvijai ir Lietuvai.

BRELL nustoja dominti Rusiją ir Baltarusiją tiek ekonominiu, tiek techniniu požiūriu, nebent Estija, Latvija ir Lietuva parengs kokį nors naują pasiūlymą. Bet kol kas tokios informacijos nėra, todėl galime ramiai pareikšti: Baltijos šalių veiksmai Baltarusijos atžvilgiu yra gana pajėgūs paskatinti ankstyvą Europos Komisijos ir Baltijos šalių politinio susitarimo dėl pastarųjų išstojimo iš BRELL įgyvendinimą.

Belieka laukti, kol Estijos, Latvijos ir Lietuvos, taip pat "Nord Pool" energijos rinkos reguliuotojai patvirtins 2020 metų rugsėjo 1 dienos savo energetikos ministrų susitarimą, kurį mūsų portalas jau pakankamai išsamiai aprašė. Sunku nuspėti, koks bus Rusijos ir Baltarusijos atsakas, aukščiau pateiktas yra tik vienas iš galimų variantų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.